Original subtitles

Subtitrai.net

Kada paskutinį kartą verkėte?

Prisiminkit, prašau, kaip ir kur verkėt, kai netekot savo dukros?

Ar galvojat, kad ji vis dar gyva?

Aš...

Mes dar neradom jos.

Aš manau, jūs nenorit rasti savo dukros.

Nes jums per sudėtinga įsisamoninti savo emocijas ir netekties jausmą.

Aš tiesiog dar nežinau, kur ji.

Laura, jūsų dukros nebėra jau ilgą laiką.

Bet jūs jos nepaleidžiate.

Ir tuo pačiu neišgyvenate jokių emocijų ir jausmų.

O tai liudija apie jūsų depresinį sutrikimą,

kuris jums pasireiškia fobijos simptomais.

Aš neturiu tokių simptomų.

Tada kodėl bijote pripažinti,

kad jos nėra

ir jau niekada nebus?

Na, aš turiu viltį.

Žinau, kad tikimybė labai maža.

Bet maniakas vis dar laisvėj.

Paprastai viltis žmogų gydo,

nes smegenyse gaminasi dopaminas.

Tačiau jūsų atveju

viltis jus tiesiog traumuoja.

Ir dėl tos traumuojančios patirties,

kurios jūs neįsisąmoninate ir atsisakote priimti kaip realybę,

negalit atlikti tiesioginio savo darbo.

Jūsų profesinis darbas nėra atsitiktinis.

Juo labiau įvairūs gyvenimiški atsitikimai

ir jų turinys turi psichines priežastis.

Ką jūs tuo norit pasakyt?

Kad aš nesveika?

Aš noriu pasakyti, kad žmogų supanti aplinka

yra tai, ką pats žmogus mąsto.

Prisiminkit.

Kiek kartų pati esate pagalvojusi, dirbdama tokį pavojingą darbą,

su psichopatais, seksualiniais iškrypėliais, maniakais,

kad vieną dieną jų aukomis taps jums artimi žmonės?

O gal net jūs pati.

Aš apie tai negalvojau.

Laura, padėti jums esamoje būklėje galite tik jūs pati.

Niekas kitas už jus neišgyvens emocinio atsiskyrimo klausimo,

kurio jums dabar taip labai reikia.

Ar pagalvojot apie sugrįžimą į darbą?

Manau, aš dar tam nepasiruošus.

Kaip manot,

taip, kaip jaučiat dabar, kuri žmogžudystė yra jūsų?

Neseniai buvo surastas kūnas

Uostamiesčio paplūdimy.

Gabalais supjaustyta jauna moteris.

Eina kalba, kad reikalai bus su maniaku.

Na štai.

Galbūt tai yra tai, ko taip ilgai ieškojot.

Ir turiu nuojautą, kad jeigu jums pavyks,

emocinio atsiskyrimo klausimas dėl dukters išsispręs savaime.

Tai kaip čia gavosi, Saša?

Tokio finalo net pats nenumatei.

Tau tiesiog nereikėjo to daryt.

Kas čia?!

Policija!!!

Atsakyk man, Saša.

Netikiu, kad tai buvo tavo planas.

Gerai, aš jau čia. Sakyk.

7-9-0-5-...

3-0.

Reikia visų gyvybės draudimo sutarčių per pastaruosius tris mėnesius.

Ypač tų, kurie nepatvirtinti valdybos.

Stivenai...

Čia nieko nėra.

Kaip tai nieko?

Sutarčių duombazė tuščia.

Peržiūrėk darbalaukio failus.

Jų nėra!

Tavo kompiuteris tuščias.

Stivenai, kas vyksta?

Įmonė persikrausto – pranešė staiga.

Ofisas beveik tuščias.

Mano pasirašytas sutartis perkeldavo kitiems žmonėms.

Aš drausdavau žmones pats to nežinodamas.

Tai neįmanoma.

Valdyba būtų pastebėjusi.

Jei aš teisus, tai valdybos pirmininkas ir yra atsakingas.

Kai kurias sutartis nešdavau tik jam.

Kaip tik tokia buvo ir Silvijos Radvilaitės sutartis.

Ar tu supranti, ką šneki?

Jis buvo čia, Uostamiestyje.

Pats mačiau jį prie teatro su Silvijos motina.

Jie puikiai žinojo, ką aš pasirašiau.

Reikia sutarčių originalų iš valdybos serverio.

Aš neturiu prieigos.

Prisijungti gali tiktai tu.

Tavo mintys sukuria tavo aplinką...

sakė ji.

Jeigu ne Livija,

būčiau negrįžus į darbą.

Būčiau ne čia.

Gal net būčiau nebegyva.

Niekada nepasitikėjau psichologais.

Bet ji buvo nereali.

Ji žinojo, ką daro.

Mylėjo savo darbą.

Ką dabar darysi?

Mane nušalino nuo bylos.

Jei komisaras neišgyvens, tai be šansų, kad būsiu sugrąžinta.

Aš grįžtu į Vilnių.

Jei pasiseks,

atrasiu sutarčių originalus.

Ir įrodysiu šitą finansinį sąmokslą.

Ar žinai, kur sėdim?

Ne.

Toj pačioj vietoj, kur kurčnebylys rado Silviją.

Užkastą.

Dalis čia.

Ten gulėjo ranka.

Čia – kojos dalis ties keliu, o ten – liemuo.

Šalia – galva su alkūne.

Labas. Kur Vladas?

Jis bent buvo pasirodęs?

Kas?

Tu gal važiuok iš kur atvažiavus.

Kas yra?

Klausau?

– Turim nemalonumų, Laura. – Sakyk.

Komisaras neišgyveno.

Ką tik pranešė ir informacija jau išplatinta.

Fuck...

Tave nori apklaust, ir kuo skubiau.

Būtų gerai, kad turėtum paaiškinimą.

Nors nežinau, ar tau tai padės.

Aleksandras ir Vladas veikė kartu.

Laura, aš atsakingas už tave

ir jeigu tavo įkalčiai bus tik panašūs plepalai,

atsistatydinimo raštą aš padėsiu dar šiandien.

Pasistenk, kad tai neatrodytų labai gėdingai.

Naujienas jau girdėjau.

Tu viską padarei teisingai.

Pratęskim pokalbį tavo prabangiuose namuose.

Mums reikia naujų patalpų.

Aš garantavau, kad toliau viskas bus ramu.

Tik reikia pabaigti su ja.

Galutinai.

Laura nušalinta nuo bylos, ji nieko negali.

Ji nevaldoma.

Aš tą sakiau nuo pat pradžių.

Ji eis iki galo.

Kodėl tu taip manai?

Todėl, kad aš žinau, ką gali moteris,

netekusi savo vaiko.

Panašiai, kaip tu?

O čia Aleksandro dalis.

Ir ką man su ja daryt?

Gali nunešti vietoj vainiko.

Kai buvau pas Aleksandrą, jis buvo akimirkai pabudęs.

O tai labai svarbu?

Karlas Fransonas,

kurį tu labai gerai pažįsti,

nebuvo tas, kuris uždarė mus rūsyje ir paleido dujas.

Mes jį apklausėm.

Jis galėjo kalbėti, ką tik nori.

Kodėl tau tikėt kliedesiais?

Kalbėjo ne jis.

Prasižiojo Aleksandras.

Ir jis nekliedėjo.

Žinai, aš juos pasitikdavau.

Atveždavau, išveždavau.

Sutvarkydavau viską po seanso.

Paruošdavau viską idealiai.

Kad būtų tai, ko jiems reikia.

Aš nežinau, kiek laiko visa tai būtų tęsęsi.

Bet Laura yra teisi.

Žmogus negali ištverti tokios įtampos.

Bent įsivaizduoji, kas ten darosi?

Nieko nesu matęs gražesnio.

Fuck!

Aš mačiau, ten nužudė kažką! Blet!

Ne, ne, ne....

Nesitikėjau tokiu laiku.

Pakankamai vėlu problemom spręst.

Ji išvažiavo į Švediją.

– Kas atsitiko? – Pati pamatysi.

Neregistravom, įrašų nedarėm.

Ką ji čia daro?

Tu manęs neklausk. Jinai pati atėjo ir duoda parodymus.

Parodymus?

Sako, kad žino apie seansą ir kambarį.

Vladai.

Atvyko šeima, reikia pasišnekėt joms.

Silvija...

Mama! Mama!

Mama...

Aš nesuprantu, mam, kas darosi.

Ką aš mačiau, tai yra siaubinga, mama.

– Silvija, Dieve mano, kas atsitiko? – Aš tikrai mačiau, tikrai.

– Jie kažką nužudė, mama. – Apie ką tu kalbi?

Ten buvo tas vyras su motociklu ir...

Aš nesuprantu...

Aš nesuprantu, kas vyksta, mama.

Nusiramink.

Nusiramink, jau viskas gerai.

Tiesiog susikaupk.

Policijai reikia detalių.

Kaip tu ten patekai?

Ten dar buvo kažkoks vyras ir...

Jie visi buvo su kaukėm ir...

Jo rankos buvo kruvinos ir viskas buvo kruvina...

Silvija, tai yra siaubinga.

Tai, ką tu kalbi.

Sunku patikėti.

Ar policijai viską pasakei?

Ar buvo kas nors,

su kuo dar kalbėjai?

Sveiki, čia Karlas, šiuo metu negaliu kalbėti, palikite žinutę.

Tėti, čia aš.

Paklausyk.

Atsitiko labai baisus dalykas.

Buvau tatuiruočių studijoj

ir kitapus gatvės, rūsyje

kažką nužudė.

Mačiau jį visą kruviną, nežinau.

Ir tas vyras, kuris ją pasiima, su motociklu...

Ką man daryt?

Kodėl tu klausi?

Noriu būt tikra, kad esi saugi.

Mam, ten buvo fucking Eva!

Ten buvo Eva, visa kruvina! Ką ji ten veikė?

– Nusiramink... – Jie kankino, mam, ir nužudė tą moterį!

Nusiramink.

Aš noriu namo, mama.

Mes viską sutvarkysim.

– Aš noriu sugrįžt namo. – Labai gerai.

Man problemų nereikia.

Jinai neišsigalvoja ir tikrai matė.

Ramiai, Aleksandrai.

Silvija negalėjo to matyt.

Ji niekam nieko nepasakojo.

Jokių įrodymų nėra.

Pakalbėk su ja.

Tegul važiuoja į savo Švediją.

Jei pradės ten šnekėti, nieks ja netikės.

Silvija meluoja.

Ką meluoja?

Aš pažįstu savo dukrą, Aleksandrai.

Ji su kažkuo kalbėjo.

Fuck...

Uždarykit ją.

Ryt duosiu atsakymą.

Koks nuostabus rytas.

Girdėjau, kad šitam jūsų pajūry kiekviena diena ypatinga.

Pasirūpinsiu, kad ji išvyktų ir niekada nebegrįžtų.

Tas nutikimas nieko nepakeis.

Primink man,

kuo ji vardu?

Silvija.

Silvija...

Toks gražus vardas.

O tiek daug rūpesčių.

Žinai, kada tėvai išgyvena didžiausią nusivylimą savo atžala?

Kai vaikai susvetimėja.

Pradeda gyvent svetimą gyvenimą, o ne tokį, kokio troško tėvai.

Surengsim papildomą seansą kaip kompensaciją.

Marija!

Žinau, kaip tu mėgsti prabangą.

Ji labai tau tinka.

Bet tu verslininkė.

Garantavai, kad viskas bus sutvarkyta.

Šį kartą buvo sulaužytas pasitikėjimas.

Kad vėl jį užtikrintum, reikės labai vertingo pasiūlymo.

Ir žinau, kad tokį turi.

Mes pasirūpinsime viskuo,

kad įvyktų sąžiningi mainai.

Solidūs žmonės nenorės praleisti mūsų siūlomos progos.

Galbūt tai primins,

kokia įsipareigojimo kaina.

Alio? Alio, Laura?

Laura? Girdi mane?

Su juo seniai reikėjo užbaigti.

Jis buvo reikalingas tik Radvilaitės kūnui atrast.

Kam visa tai, Vladai?

Tau tiesiog reikėjo anksčiau iš čia išvažiuot.

Progų tikrai buvo.

Galėjai grįžt pas savo šeimą.

Kurios tu neturi.

Ir viskas būtų laimingai pasibaigę.

Gerai žinau, kaip tu jautiesi.

Bet pagalvok, toliau gi nėra prasmės.

Dabar jau įvykių sekos nesugrąžinsi.

Nedaryk to, prašau.

Bet man patinka tokios kaip tu.

Mes galėjom turėt perspektyvų, Laura...

Kai aš numirsiu, užkaskite mane giliai.

Prie kojų man pastatykit garso kolonėles

ir leiskit rokenrolą.

Vieną dieną mes susitiksim danguje.

2005-ieji.

Teksaso psichopatas.

Jis vienas geriausių.

Jis buvo impotentas.

Jo frustracijos baigdavosi nesėkmingai, todėl aukos buvo žudomos pedantiškai.

Ar Eva žinojo, kad tu impotentas, ką?

Tą vakarą tu išvažiavai ne pas žmoną.

Taip?

Aš daugiau nebegaliu, man labai baisu. Gal tu gali atvažiuot?

Eva skambino tau,

nes buvo labai išsigandusi.

Žinoma. Tuoj būsiu.

Tu bijojai, kad ji gali priduot.

Kartu ir tave.

Karlas Fransonas jos nelietė.

Tai padarei tu.

Nežinai, kur galėjai išsiduot?

Tu ją užsmaugei.

Impotentai kompensuoja save galios rodymu.

Bandei paslėpti Evos nužudymą kaip Silvijos maniako,

kad nebūtų įtarimų.

Tavo dosjė yra likęs įrašas

apie nebaigtas studijas teismo ekspertizėje.

Tu išmanai anatomiją.

Todėl Evos galūnės buvo tobulai atskirtos.

„Dusintojas“ retai kada prievartauja.

Nes tavo bejėgiškumas

tave seksualiai riboja.

Tu neįgalus.

Ir tu puolei ją supjaustyt, nes galvojai, kad pagaliau ateis orgazmas.

Bet jo nebuvo.

– Tu kaip jautiesi? – Normaliai, normaliai, užgis.

– Jeigu tau reikia... – Ne, ne, viskas gerai, jau sutvarkė.

Žiniasklaida dabar bus prilipus.

Kol vyks vidinis patikrinimas, tau geriau pabūti ramiai.

Medžiagos turim pakankamai.

Kaip jis?

Apklausėm ir paleidom. Jis šoke, bet susitvarkys.

Tau pasisekė, kad jis atsirado.

Nešiojamojo kompiuterio medžiagą aš jau peržiūrėjau.

Ten daugiau negu reikia.

Marija Radvilė rasta negyva savo namuose.

Greičiausia Vladas bandė susitvarkyti galus.

Leonai, yra vienas momentas, apie kurį tu turėtum žinot.

Sakyk.

Evos nužudymas

atrodo, lyg būtų kopijavimas nuo Silvijos.

Visi įkalčiai tikslūs ir jie ant Vlado.

Vladas supjaustė Evą bandydamas pakartoti Silvijos nužudymą.

Pakartot?

Vladas matė, kaip buvo žudoma Silvija,

ir tą patį pritaikė Evai.

Maniakas kopijavo kitą maniaką.

Tu sakei, kad mano psichoterapeutės nužudymo

požymiai labai panašūs į Silvijos?

Jie identiški.

Tai reiškia,

kad mūsų maniakas vis dar laisvėje.

Žinau, ko tu ieškai, Stivenai.

Prisėsk.

Noriu kai ką papasakoti.

Aš jus mačiau.

Uostamiestyje.

Žinau, kas vyksta.

Ar tikrai žinai?

Draudimo sutartys...

Suklastotos ženklios sumos.

Už jų buvo žmonės, kurie...

Kurie ką, Stivenai?

Kurie...

Kaip tavo priepuoliai?

Ar vis dar džiugina?

Geriu vaistus.

Vaistai nuo epilepsijos – vaikų žaidimas.

Jie nė iš tolo neprilygsta tai savijautai,

kai apima katarsis.

Žinau.

Sunku viską prisiminti

patyrus apsivalymą...

Regis, nieko ir nebuvo.

Bet vis tiek...

tavo bendravimo problemos niekur nedingo.

Ir esi vienas.

Niekada nebus kitaip.

Nesuprantu, ką jūs kalbat.

Taip yra todėl, Stivenai,

kad tu ne tas, kuris nori suprasti.

Greičiau priešingai.

Kaip geriausiose graikų tragedijose,

kai žiūrovai susitapatina su kankiniu,

kurio kančios sužadina jaudulį, gailestį

ir apvalo juos

nuo bereikalingų prisiminimų.

Tu ieškojai savęs, Stivenai.

Nes nė nepameni, kas buvai vakar.

Mes viską ištrynėme.

Nieko nebeliko.

Gali būti ramus.

Negalėjome numanyti, kad viskas taip susiklostys.

Ieškojai tos merginos,

o radai save.

Kiek jų buvo tavo gyvenime, Stivenai?

Kurias vis dar prisimeni kaip gyvas?

Nepaliestas?

Sakyk,

ar visos turėjo tą paslaptį, kuri tave traukė?

Tą malonumą, kuris apima

pamačius ar vos išgirdus apie jos kūną.

Tą neprilygstamą beprotybės skonį,

aplankantį liečiant kiekvieną galūnę.

Tai lyg pašaukimas, Stivenai.

Ir tokių mūsų nedaug.

Alio?

Labas.

Puikiai atrodai...

Ačiū.

Žinojau, kad ateisi.

Nori valgyt?

Ne, aš...

Sveiki. Pasiruošę užsisakyti?

Aš jau užsisakiau.

Man tik kavos.

Kapučino, prašom.

Ačiū.

Na?

Kaip reikalai darbe?

Kas naujo draudimo bendrovėj?

Perkėlė veiklą į kitą miestą.

Mane paaukštino.

Taip, aš dabar valdyboje.

Oho, sveikinu.

Ačiū.

Ir dėl to išvykstu.

Bet labai tikiuosi, kad kada nors dar susitiksim.

Būtų malonu.

Tik ne policijos nuovadoj.

Taip.

Teko skaityt, kad byla jau baigta.

Beveik.

Yra galų, kurie niekaip nesusiveda.

Bet vėl atidavė ją man.

Tad medžiosiu tuos maniakus toliau.

Turbūt iki pensijos.

Žinai, ko noriu paklaust?

Na, klausk.

Ar...

Ar maniakas...

visada supranta, kad yra maniakas?

Geras klausimas.

Manau, kad ne.

Jūsų kava.

Ačiū.

– Kokteilis jums. – Dėkui.

Čia Mojito.

Taip, vienintelis, kurį dar pakenčiu.

Taip susipažinau su Silvija.

– Nemėgstu Mojito. – Jėzau...

Ji buvo alergiška mėtoms.

Todėl negalėjo išgert kokteilio, kuriuo pavaišinau.

Prašau?

Aš alergiška mėtoms, todėl nemėgstu Mojito.

O tada paprašė žiebtuvėlio.

Bet aš nerūkau.

Silvija Radvilaitė taip pat nerūkė.

Gal, bet prie klubo ji buvo su cigarete – aš pamenu.

Gal turi ugnies?

Ne, aš nerūkau.

O gaila.

O gal jos vardas buvo Livija?

Ne.

Ne, tikrai Silvija.

Silvija.

Labas, Stivenas.

Šitam klube daug užsieniečių.

Amžinai.

Tada nuvažiavom...

Buvom mano bute.

Ji rūkė.

Pasidarėm po kokteilį.

Pasipasakojom apie save.

Buvo nuostabu.

Kaip ji buvo apsirengusi?

Mėlyna suknele.

Labai elegantiška mėlyna suknele.

Su užtrauktuku.

Galiu savo asmeniniu pavyzdžiu pasidalinti.

Nusipirkau suknelę.

Naują.

Mėlyną.

Ir taip noriu pasipuošti.

Tiesiog, pati dėl savęs pasijusti graži.

Gal nori pas mane?

Pavaišinčiau skaniausiu kokteiliu gyvenime.

Jei domina.

Subtitrai.net