Original subtitles

Subtitrai.net

Panele Laura, kol šnekamės, sprendžiasi kai kurių žmonių likimai.

Svarbu ne tai, ką matai,

bet tai, kaip žiūri.

Kasdien žiūrite į piešinius, kuriuose slypi daug

jūsų taip trokštamos tiesos.

Girdėjau, kas nutiko.

Kaip jauties?

Nežinau.

Karlas nebegyvas.

Užeik.

Vakar mačiau labai keistą dalyką.

Vienas iš mano draudimo bendrovės aukštų vadovų

buvo teatre.

Kas čia keisto?

Jis gyvena ne čia.

Tai jis tvarkė Silvijos draudimo dokumentus,

rinko parašus.

Staiga jis atsiduria toj pačioj vietoj kaip Marija

ir policijos komisaras.

Tą patį vakarą.

Silvija...

Stivenai, man reikia tavo pagalbos.

Svarbu ne tai, ką matai,

bet tai, kaip žiūri.

Tiesiog duok man užuominą.

– Ko tu ieškai? – Nežinau, bet turi kažkas būt.

Čia policijos komisaras Aleksandras.

Marija.

Tai Marijos portretas.

Negali būt!

Čia mano kolega Vladas.

Silvija?

Labas, mama.

Nieko nesakei, kad atvažiuosi.

Tu nesidžiaugi. Gal aš ne laiku?

Nu ką tu šneki?

Bet reikėjo pranešt, būčiau pasiruošusi.

Užeik.

Jau seniai iš tavęs nieko negirdėjau.

Aš tik trumpam.

Noriu pasitvarkyti tatuiruotę.

O kuo ji tau bloga?

Tai Ulvis nespėjo tada jos pabaigti, o dabar aš radau laiko.

Žiauriai seniai nemačiau, gal žinai, kaip jis?

Juk tu mane pažįsti.

Aš nesidomiu svetimais gyvenimais.

Puikiai atrodai.

Vis dar Stokholme?

Man ten patinka. Aš noriu ten pasilikt.

– Greitai pabaigsiu studijas. – Džiaugiuos už tave.

Galėsi atvažiuoti pas mus. Pati pamatysi.

Mes gyvename Švedijoje.

Ir aš su juo bendrauju.

Tuoj...

Žiūrėk.

Nori išgirsti, kaip jam sekasi?

Manau, kad ne.

Karlui sekasi puikiai.

Ir jis labai apsidžiaugė, kai aš jį susiradau.

– Jis puikus tėvas... – Aš jau tau sakiau,

kad aš nesidomiu svetimų žmonių gyvenimais.

Žinau.

Aš ir pati kartais čia jaučiuosi svetima.

Turiu susitikimą.

Jeigu norėsi vakarieniauti, viskas šaldytuve.

Aš norėsiu keisti pavardę.

Radvilaitės pavardė, kaip tu mėgsti sakyti, man yra svetima.

Pavardė tavo. Daryk su ja, ką nori.

Pasiduodu...

Žiauriai pasiilgau!

Klausyk, Ulvi, Ulvi.

Dovanok man, kad aš

taip ilgai tavęs nelankiau.

Dovanok man!

Ulvi...

Tu toks pat!

Tu visai toks pat!

Gražus! Tu labai gražus, taip!

Puikiai atrodai.

Ulvi?

Kas čia?

Ulvi, man patinka.

Man labai patinka. Pasakyk, kas čia?

Kas?

Kaip?

Paslaptis?

Tu neturi paslapčių nuo manęs! Aš tave pažįstu.

Didelė?

Įdomi?

Bloga? Ne...

Pavojinga? Pavojinga!

Didelė, pavojinga paslaptis?

Aš noriu

turėti tavo

pavojingą paslaptį.

Aha.

Aš jau išėjau.

Lauksiu ant gatvės.

Eva?

Eva, labas!

Sveika!

Silvija...

Tu žiūri į mane, lyg aš būčiau numirus ir prisikėlus.

Kaip tu radai mane?

Aš buvau pas Ulvį.

Bandžiau tau prisiskambint, rašyt, bet tu nieko neatsakai.

Jo, jo, dovanok. Neturėjau laiko.

Fantastiškai atrodai!

Aš tave vos pažinau. Ką tu, gal ištekėjai?

Ne, ne, nekreipk dėmesio.

Nu nereikia, matau, kad gerai sekasi.

Vau. Geras.

Klausyk, gal mes... išeinam kur nors?

Pasibūnam kaip senais gerais laikais?

Jo, būtinai.

Čia pas mane.

– Okei... – Buvo žiauriai faina tave pamatyt.

Tai kada pasimatom?

Tai... rytoj, aš tau paskambinsiu.

– Iki, Silvija. – Čiau.

Mam?

Jeigu viskas gerai praėjo, ko pergyveni?

Silvija susirado Evą. Jos bendravo.

Smulkmenų aš nežinau, bet jos susitarė susitikti.

Jos senos draugės, ilgai nesimatė.

Pagaliau, Eva žino savo ribas.

Eva visą laiką užsitorčinus.

Ji tą daro net nesislėpdama.

Evos liežuvis saugus tik tada, kai yra prižiūrimas.

Tai izoliuokit ją.

Silvija ilgai neužtruks.

O seanso neatidėsim.

Va.

Atiduok tiesiai į rankas.

Silvija...

– Labas rytas. – Labas, mam.

Klausyk...

Aš vakar buvau neteisi.

Tu suaugęs žmogus.

Gali su savo gyvenimu daryti, kas tik tau patinka.

Ir jeigu tau su Karlu gerai,

man nuo to bus tik dar geriau.

Nesitikėjau to iš tavęs.

Žmonės keičiasi, jeigu jie tik to nori.

Bet...

Paprašysiu tavęs, kad ši informacija liktų tarp mūsų.

– Iš pagarbos mano jausmams. – Aišku.

Kokie tavo planai?

Nieko ypatingo.

Sutariau su Eva susitikti.

Ji tokia pasikeitus.

Gerai atrodo.

Brangūs drabužiai.

Kuo ji užsiima?

Nežinau.

Man svarbu, kad tu laiminga.

– Gerą dieną. – Sveikas, Vladai.

Planai nesikeičia. Tik Evai reikia rodytis rečiau mieste.

Ką daryt, pats žinai. Ten saugu viskas?

Taip.

Linkėjimai.

Eva?

Eva?

Eva!

Dėkui, dėkui.

Ir galiausiai ypatingas ačiū už itin informatyvų pranešimą

ilgamečiam mūsų konferencijos bičiuliui,

žmogaus teisių aktyvistui,

teisininkui ir diplomatui Marko Sepui!

Malonu matyt.

– Taip, klausau. – Marko!

Kaip sekasi?

Nė nežinau, kokioj tu šaly.

Šiuo metu esu Taline.

Nekantriai laukiau tavo skambučio.

Džiugu girdėt. Mano žinutė tau tokia.

Tik sakyk, kada.

Mes jau pasiruošę.

Gerai, informuosiu...

– Reikės rezervuot skrydį į Lietuvą. – Gerai.

Ulvi?

Ulvi?

Tu turi paslapčių.

Pasakyk, prašau, jinai pavojinga?

Ulvi?

Kas tie žmonės?

Aš mačiau jį su Eva.

– Sveiki. – Sveiki.

Man, prašau, kavos. Americano. Išsinešimui.

Eva?

Eva, ar viskas gerai?

Kas atsitiko?

Kodėl tu vis dar čia?

Ką?

Kodėl sugrįžai ir nori supist man gyvenimą?

Ką čia nusišneki? Aš nieko nenoriu.

Padaryk gera visiems ir varyk ten, iš kur atvarei.

Aš tavęs nesuprantu...

Nelįsk kur nereikia.

Apie ką tu kalbi?

– Eva, atsakyk man. – Palik mane!

Marija, tau balto ar raudono?

Liksiu prie raudono.

Ką rekomenduotumėt?

Gal 2016-ųjų „Marimonte Vignette Quartetto“?

Puikus itališkas syrah.

Vienas labiausiai giriamų pastarųjų metų vynų.

Labai mėgstu itališką vyną.

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad pamėgsi mūsų miestą.

Aš jį ne šiaip mėgstu.

Čia saugu.

Pati žinai, kad klientai tai vertina.

Jiems lengviau rekomenduoti.

Tiesą sakant, netrukus sulauksime ypatingo svečio.

Ar mes pasiruošę?

Taip, viskas pagal planą.

Ir kuo gi šį kartą mus nustebinsi?

Svečias – konfidencialus.

Bet nepaprastai dosnus.

Kaip mums ir patinka.

Mam!

Silvija?

– Mums reikia pasikalbėti. – Kas atsitiko?

Aš sutikau Evą.

Ir su ja kažkas negerai.

Ji kaip nesava ir ji labai blogai atrodo.

Nusiramink. Važiuok į namus

ir viską aptarsim.

Labai atsiprašau.

Važiuok namo ir ten pasimatysim.

Dovanok už tiesmukumą, bet...

Jei teisingai supratau, čia tavo duktė?

Taip.

Trumpam grįžo namo.

Netrukus išvažiuos.

Labai graži mergina.

Visa į mamą.

– Kuo vardu? – Silvija.

Silvija...

Jeigu keiti savo planus,

malonėk mane informuoti.

Tau nereikėjo ateit į restoraną.

Kodėl ji su manim nebendrauja?

Slapstosi, vengia manęs.

Tą atsakyti gali tik Eva.

Bet jeigu tau įdomu, aš turiu savo nuomonę.

Ji kažką slepia.

Atrodo, lyg aš būčiau jai skolinga.

Tu jauna, graži, išsilavinus.

Tau niekad nieko netrūko.

Tu visada viską sau galėjai leisti.

Kartais ir daugiau.

– Eva to niekad neturėjo. – Bet ji niekada su manim taip nebendravo.

Žmonės yra jautrūs savo trūkumams.

Dėl to gali būt negailestingi.

Kiek dar planuoji čia užsilaikyti?

Aš nežinau.

Ulvis turi pabaigt tatuiruotę ir tada aš važiuosiu atgal.

Planavau tą padaryt kitoj aplinkoj.

Bet siurprizas dėl to ne mažesnis.

Taip.

Supratau.

Labas.

Viskas normaliai.

Jau norisi grįžti namo.

Tatuiruotė beveik baigta.

Tiksliai nežinau, kas pavaizduota.

Bet kažkas... antgamtiško.

Reikia tau čia apsilankyt kada nors.

Labai gražus miestas.

Viso, tėti.

Kas per... Ulvi?

Ulvi!

Ulvi...

Kaip tu?

Kas čia atsitiko?

Ar tu matei, kas tai padarė?

Ar jie ką nors pavogė? Ar ieškojo ko nors?

Aš skambinu policijai.

Nereikia?

Kodėl?

Kodėl?

Ulvi.

Aš matau, kad tu nenori man kažko sakyti.

Aš pažįstu tave.

Tavo darbas nuostabus, Ulvi.

Tu padarei daugiau negu aš tikėjausi.

Tu nerealus.

Aš... nesuprantu.

Tu negalėsi pabaigti tatuiruotės?

Tu man taip ir nepasakei, ką reiškia tavo piešinys.

Ir nesakyk.

Nežinojau, kad išvyksti.

Aš grįžtu namo.

Tavo namai čia.

Nelabai.

Tavo aplinka ir...

tu pati kardinaliai pasikeitusi.

Nors, aišku, tu visada man buvai šalta.

Ypač po to, kai aš suradau Karlą.

Tas mane įskaudino, bet aš tau atleidau.

O tu to nevertini.

Neįvertinau...

Žinai, mes su tavim tuom ir skiriamės,

kad tau visi žmonės yra daiktai, verslas.

Pamatei – nupirkai.

Stumdai, kaip tau patogu. Nebereikia – išmeti...

Mano visas gyvenimas su tavim toks ir buvo.

Iš kitos pusės, niekas nepasikeitė.

Jeigu nutarei išvykti, taip ir daryk.

Tiktai nereikia abejoti

mano pasitikėjimu.

Tu man nepasakei, kad Eva dirba tavo grožio salone.

Tu viską žinojai.

Apie kokį pasitikėjimą tu čia kalbi?

Atėjau atsisveikint.

Man labai gaila, Ulvi.

Bet tu atvažiuosi pas mane

į svečius, gerai?

Parduok tai.

Turėtų viskam užtekti.

Galėsi susitvarkyti savo studiją.

O mes su tavim pabaigsim tatuiruotę.

Tu dabar turi man tikrai pasakyti, kas

pavaizduota tavo piešinyje?

Kas, Ulvi?

Kas yra?

Ulvi, kas čia per vieta?

Kas ten per balsai?

Palauk.

Palaikyk.

Tyliai.

Klausau.

Leonai, aš turiu įrodymų, kad visos bylos eiga buvo tyčia stabdoma.

Pala, pala. Ką tu čia kalbi?

Kurčnebylys ištatuiravo visus įtariamuosius ant Silvijos Radvilaitės kūno.

Jie visi buvo susiję.

Tame tarpe ir mano partneris Vladas.

Laura, aš tau sakau – atsitrauk.

Juos sieja bendra veikla pornografijos gamyboje.

Ir greičiausiai jie tiesiogiai susiję su visomis aukomis.

Reikia įkalčių, nes to per mažai.

Dabar kiekviena, net labai maža klaida mums kainuos galvas.

Pagrindinis įtariamasis – negyvas.

Komisaras Aleksandras – komoj.

Aleksandras buvo vienas iš dalyvių. Mano partneris Vladas taip pat.

Tai nebuvo atsitiktinumas.

Fransono motyvas buvo

kerštas už savo dukrą.

Mes ne ten ieškojom.

Tam reikalingi įrodymai.

Duok man leidimą suimti Vladą ir Mariją Radvilę.

Man reikia apklausos.

– Jie neatlaikys. – Jokių leidimų, Laura.

Vadovybė įsiutusi ir konkrečiai ant tavęs.

Moters, kurią radom bagažinėje,

kūno ekspertizė patvirtino, jog visi supjaustymai ir žudymo detalės yra

identiškos kaip Silvijos Radvilaitės.

Kaip tai suprast?

Tai tu man turi pasakyt!

Jūs nustatėt moters tapatybę?

Vilnietė.

Livija Giedrytė.

Leonai, pakartok, kas ji?

Livija Giedrytė.

Turėjo psichoterapijos kabinetą.

Dar visai jauna moteris.

Fuck...

Kas buvo?

Tai mano psichologė...

Subtitrai.net