Original subtitles

Ei, kas dar negavo?? Ura!.. Ilgiausių metų ilgiausių!

Svarainiai – vitaminai...

Ura!

Ilgiausių metų...

Emilija, baik.

Atidaryk duris!

Nieko negirdžiu, per radiją kalbu.

Girdi tu mane, atidayk duris, nes tėvui pasakysiu.

Ura!

Saliutai!

Eisi dabar žemyn ir rinksi viską man.

Svarainiai – saliutai! Svarainiai – labai sveika!

Ura!

Tu čia iš kur atsiradai?

Čia gyvensi?

Gal tu ne lietuvis?

Panimaješ?

Šiandien mano gimtadienis,

o mama neleido draugių namo pasikviesti.

Nori svarainių?

Gaudyk!

Stora boba kiaulę pjaus. Pjovė, pjovė, nepapjovė, į pirštelį įsipjovė.

Atvažiavo mašinėlė su raudonu kryželiu ir išsivežė bobutę su kraujuotu pirštelliu.

Labą dieną.

Laba diena.

Labą dieną.

Oi, labas.

Tai būsim kaimynai?

Tai taip išeina.

Danguolė, malonu.

Henrikas.

Ša.

Su oru pasisekė. Kraustytis.

Tai jau taip.

Pažiūrėk, kokia jo kepurė. Užsienietiška.

O kuk mamytė?

Žmona turbūt dirba?

Ne, jinai...

Mes čia su sūnum dviese.

A...

Išsiskyrę mes.

Taip, supratau, supratau.

Labas rytas.

Laikas keltis

pradedame ryto mankštą.

Kur jis?

Tapkes apsiauk.

Tėtukai!

Aha...

Palauk, palaikyk.

Ačiū.

Kas čia pripiešė dabar?

Nu, tėti!

Grįši pietų?

Rimai!

Tėti!

Tėtukai, prašau, atidaryk.

Prašau...

Tėtukai, atidaryk, prašau.

Nepagriūk po ratais!

Taip nesąžininga.

Ate.

Tėtukai, ne!

Bitė.

Širšė.

Aš sakau, kad bitė.

Širšė.

Bitė.

Širšė geresnė už bitę, nes ji didesnė.

Ne, bitė didesnė.

Labą dieną.

Bitė kartais būna netgi kamanė,

Ir tokia didelė ir dar su plaukeliais.

Užtat širšės komanduoja bitėms.

Bitės medų neša, o bitės ne.

Širšės irgi neša,

tik neduoda žmonėms, o tik sau.

O žinote iš ko gaminamas dirbtinis medus?

Ne.

Nu, iš ko?

Iš dirbtinių gėlių.

Labą dieną.

Labą dieną vaikučiai.

Tai jau iš mokyklos?

Aha.

Ate.

Labas.

Labas.

Ką darai?

Nieko.

O žinai kodėl kamuolį visi muša?

Ne.

Todėl, kad labai pasipūtęs.

Juokinga.

Išeik į kiemą, duosiu kramtomą.

Gerai.

O galiu su tavo dviračiu?

Rūta!

Namo, girdi?

Labas! Ką čia veiki?

Nieko.

Nori pažaist?

Ne.

Koks tavo vardas?

Rolanas.

Rolandas?

Ne, Rolanas, romėnų Rolano garbei.

Aš Emilija.

Vienos tarnaitės garbei, kuri permiegojo su grafu Tiškevičium vienoj lovoj

ir pagimdė nesantuokinį mano proproprosenelį.

Nu, tai kada pakviesi?

Kai turėsiu pinigų, tada pakviesiu jus. Būtinai.

Nu, klausyk. Nepasiruošus visai...

Kiek pinigų turi?

Rublį.

Duok.

O pavyzdžiui, kaip jums naujokas?

Keistas kažkoks.

Arūnė sakė, kad iš Vilniaus.

Nu labai įdomu, ko jis čia atsikraustė

O tau, Emilija?

Ką?

Nežinau. Normalus.

O tau?

Visai nieko, patiko.

Galima sakyt įsimylėjau.

Skauda?

O, gira ateina.

Geri vyrai geroj girioj gerą girą gerė...

Padarėt?

Žiauriai giros noriu...

Kuris mano?

Šitas.

Toks mažas?

O kieno šitas?

Mano.

Šitas gražesnis.

Praleisk.

Čiur aš pirma...

Ką man daryt?

Sugalvok norą.

Gerk greičiau, aš irgi noriu.

Jau.

Dabar užkapstyk.

Prisiek savo motinos gyvybe, kad niekam neišduosi.

Prisiekiu.

O jei kam nors pasakysi, atsitiks tau nelaimė.

Jo, susirgsi kiaulyte.

Ei!

Ei!

Ei!

Kas ten?

Čia aš, kaimynas.

Ką veiki?

Einu miegoti.

Nori, užleisiu muzikos?

Gerai.

Emilija, gal pablūdai?

Iš kur čia ta muzika?

Nežinau, čia pas kaimynus.

Kaip, ar patinka?

Patinką, patinka.

Gal tyliau galima?

Ver-kur ver-ta ver-vo ver-ma ver-ma?

Ver-dar ver-be.

Ver-ką ver-ji ver-ten ver-da ver-ro?

Ver-siū ver-na.

Ver-tur ver-būt ver-se ver-sė.

Ver-kas ver-ten?

Ai, kaimynas.

Labas.

Labas.

Ver-la ver-bas.

Aš čia raktus namuose palikau...

Ta prasme, gal būtų galima perlipti per tavo balkoną?

Nu, gerai.

Ver-ge ver-ras...

Ver-jis ver-ta ver-vo ver-kai ver-my ver-nas?

Jo.

Ver-geras...

Ver-tu ver-pas ver-jį ver-bu ver-vai?

Nebuvau. Nu, baik!

O tai ko?

O, kaip čia pas tave įdomu.

Koks tavo vardas? Mano Ina.

Rolanas.

Rolandas?

Ne, Rolanas.

Romėno Rolano garbei.

Tėtukai, galiu į priekį?

O penketas bus, drauge viršininke?

Bus.

Tada prašau, drauge viršininke dukra.

Kaip eilėraštis? Galvoj sėdi?

Sėdi.

Emilija!

Kas? A, Ina...

Labas rytas, miegale!

Labas rytas!

O, labas.

Labas.

Šiandien mano tėtuko gimtadienis.

Bet jau baigėsi.

Pažiūrėk.

Nieko neatstatyk... Palauk, nieko neatstatinėju!..

No ko lošei...

Ką darai dabar?

Eik į parduotuvę. Nu, pralošei.

Duok man.

Padėk karalienę vieton!..

Tėtukai!

Kepu obuolinį pyragą

ir neįpjaustau obuolių.

Iškepu, ištraukiu – blynas, nu.

Ką padarysi...

Ką padarysi...

Tai čia gal anūkas? - Taip.

Mano tai va.

Rolanai, užsirakink duris.

Gerai, močiute, ate.

Šalta...

Galiu rankas sušildyt. Nori?

Ne.

Duok, sušildysiu.

Aš nenoriu.

Rūta, pažiūrėk!

Yra!

Labas.

Labą dieną.

Kaip sekasi?

Gerai.

Rūta!

Aš atnešiu.

Gerai.

Kodėl tu taip juokingai mokaisi eilėraščius?

Iš kur tu žinai?

Taigi pas mane viskas girdisi.

Man taip reikia, aš būsiu aktorė!

O aš futbolistas, arba būgnininkas.

Arba galėčiau tave saugot.

Mane? Kaip taip?

Pritvirtinčiau prie tavęs tokią dėžutę,

o kitą panašią dar turėčiau prie savęs.

Ir jeigu tau kas nors atsitiktų,

aš sužinočiau ir išgelbėčiau.

Nesąmonė.

Sąmonė.

Nu, bet jeigu aš būčiau toli?

Veiktų.

Nu, bet jeigu labai, labai toli?

Irgi veiktų.

Nei jeigu už namo?

Net jeigu kitam mieste, vis tiek veiktų.

Emilija!

Pasikviesk draugą į vidų.

Lija gi, šalta.

Nešalta.

Susirgsi.

Ką, nėra kitos vietos pasimatymams, tik balkonas?

Mama...

Ką, mamą?

Čia ne pasimatymas!

O tai kas gi jau?

Betgi čia ne pasimatymas.

Ne, visai jau, prie ko čia pasimatymas?

Nežinau.

Tau šachas.

Mama, o mes turėsim telefoną?

Nežinau, vaikeli.

Turėsim turbūt,

visi turės ir mes turėsim.

Labą dieną.

Labas.

Maistas turbūt visai ataušo.

Nori paklausyt?

Ne.

Kodėl tavo tėvai išsiskyrė?

O kaip būna skyrybos?

Nežinau, būna teismas.

Jis iš Vokietijos.

Tu ten buvai?

Ne, mano mama buvo.

Ji operos dainininkė, koncertavo.

Kaip tai?

Teisme?

Ne... Vokietijoj.

Teisme tai man reikėjo pasakyt su kuo labiau noriu gyventi:

tėčiu ar mama...

Aš irgi sakysiu, kad su tėtuku.

Tavo tėvai neišsiskyrę.

Išsiskirs.

Kodėl?

Todėl.

Tada tau reiks išvažiuot.

Šiandien po balkonus, rytoj gal vogt eisi?

Gal nori kad mane iš milicjos išmestų?

Sarmata prieš visą rajoną.

Jau namie vietos nėra, kad alpinizmais reikia užsiiminėt...

Kas čia per žaidimai tokie?

Tu man kojos daugiau ten nekelsi, supratai?

Bet aš ne...

Visai, visai pablūdai, Emilija!

Ir kad man nereiktų kartot!

Ar tu mastai ką darai, vaikeli?

Tai juk būtum išsitrėškus ten. Tai ką tada darytumėm?

O kai įkalsiu spyną balkone, tada...

Neįkalsi...

Neatsikalbinėk su tėvu!

Neatsikalbinėju...

O dabar diržą paimsiu, viskas!

Tėtukai, nereikia...

Visų vaikai kaip vaikai...

Gal pastūmė jis tave?

Nu ką čia šneki, Danguole, kaimynus dar įvelk.

O gal pastūmė?

Nepastūmė.

Čia dabar kas?

Namie dažniau būtum, tai žinotum.

Ai, žinai ką? Nepradėk iš naujo vėl savo šitų nesamonių.

O kodėl nesamonė? Viskas ką aš sakau tai nesamonė?

Nu kad taip yra.

Vaikai, gult!

Pasitrauk!

Ar tu nematai kur eini.

Žvakių bent yra namie?

Turi būt stalčiuke.

Kuriam?

Apatiniam. Va – viršuj.

Ei!

Ei!

Aš viską girdėjau.

Ar tu verki?

Ką?

Verki?

Ką sakai?

Aš klausiu ar tu verki.

Ar verki?

Jau nebe...

Pas mus dingo elektra

ir tėtis įkals spyną ant balkono.

Žinau, pas mane irgi dingo.

Bet aš turiu prožektorių.

Galiu tau knygą fantastinę paskaityt, nori?

Gerai.

Kiekvinam kada nors genusiam žmogui šioje visatoje šviečia žvaigždė.

Kiekviena žvaigždė yra saulė ir aplinkui daugelį šių svetimų saulių skrieja planetos,

taigi beveik nėra abejonės, jog danguje pakanka vietos kiekvienam žmonių giminės nariui.

nuo pat pirmojo beždžionžmogio

susikurti pasaulio dydžio dangų arba pragarą...

Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai

Trakų štai garbinga pilis!

Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,

O ji tebestovi dar vis.

Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos

kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..

Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo,

Ir ežeras veržias platyn, -

Banga gena bangą, ir bokšto akmuo

Paplautas nuvirsta žemyn.

Gal galima truputį ramiau?

Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną,

Graudindamos jautrią širdį ne vieną.

Pilis!

Tu tiek amžių praleidai garsiai!

Ir tiek mums davei milžinų!

Tu Vytauto didžio galybę matei,

Kad jojo tarp savo pulkų!

Kur tavo galia, garsi palikimais?

Kur ta senovė, brangi atminimais?

Nutilusios sienos, apleistos visų...

Nesuprantu.

Kas čia? Kas čia su ta elektra darosi dabar? Niūnai.

Gal žino ką nors apie tai trakų milžinai?

Nu, tėti!

Atsiprašau.

Labas.

Padėk Rikį!

Žirgas B1-C3.

Rikis F8-B4.

Žaidžiat?

Aha.

Žaiskit, žaiskit.

Aš iki parduotuvės bėgu, gerai?

Gerai.

Čiau.

Ate.

Rolanai...

Mama išėjo į parduotuvę.

Pabandysiu nuimti spyną.

Gerai.

Labas.

Labas.

Šita.. O tu jau sprendei 340-tą?

Nežinau, atrodo...

Man ten sąlyga nelabai aiškti.

Gal gali pažiūrėt?

Gerai.

Kas čia?

Paskaityk.

Mama!

Tai kaip?

Aš pagalvosiu.

Lauk manęs stotelėj už miesto.

Mama, kokia čia sriuba?

Žuvienė.

Negerai?

Daug kaulų.

Žuvies ne kaulai, o ašakos.

Ką padarysi vaikeli, toks gyveninimas.

Seku, seku pasaką, vilkas ryjo...

ašaką.

Vaikai, tėtukas jums nori kai ką pasakyt.

Rimi...

Ir ką gi tėtukas nori pasakyt?

Nepradėk.

Pats žinai. Pasakyk vaikams.

Ką?

Tai gal jau tu. Taip gražiai pradėjai.

Baik!

Pasakyk.

Ką pasakyt?

Eilėraštuką tokį trumpą, Emilija...

Mama mala, tėtė...

Tėtė kurį laiką pagyvens atskirai.

Kas yra?

Duok per nugarą.

Ne į tą gerklę pataikė?

Kas čia, ašaka?

Na, kosėk.

Jėzau, ašaka įstrigo.

Emilija! Krenksk, Emilija krenkšk...

Matai, anais laikais meilės būdavo retai.

Tik va mažiau skųstis reikia

tada visiems atrodo, kad labai gerai gyveni.

O kad pati pikčiurna, taigi, Jezau, vyram dar geriau...

Va dėl ko mūsų dėdulis visad pravarnai ir atrodė,

kad aš jam pakomanduodavau...

Rolanai, žinai ką?

Aš šiandien negalėsiu.

Ką?

Man į gerklę įstrigo žuvies ašaka

ir dabar mane veža į ligoninę.

Aišku.

Nu, iki.

Ate.

Už mylimo ištekėjus

tai maži įdomiau būtų,

bet aigi supiršo su Pranu,

susiženyjom nu ir laikėmės tvarkos.

Nevėpsok.

Lipk greičiau!

Čia Emilijos.

Čia mano.

Ten kažkur dar Rūtos su Marija.

Nu čia dabar?... Greitai, greit į lovą!

Knygą trumpai galima?

Jokių knygų! Gesinu šviesą.

Labanakt.

Labanakt.

Rolanai...

Rolanai...

Einam?

Bus nuo šunų.

Aha.